BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

EROR 404

2012-04-08

SOLO linksminimosi ypatumai

Tema: Nėra temos, o ir jos nereikia — eror404 @ 17:27

Vienai leisti laiką būna išties smagu, tačiau nedaugelis išdrįsta be jokios draugijos keliauti į naktinį miestą, išbandyti jo linksmybes. Vis dėlto visai neseniai tam pasirįžau ir aš, mat keliavimas vienai pačiai į miestą, klubą ar barą turi nemažai privalumų.

Visų pirma, kuomet esi viena, neprivalai prie nieko derintis. Jei nori, mieste pasirodai tik bokšto laikrodžiui išmušus dvyliktą valandą. O galbūt jau vidurnaktį nori keliauti namo. Gali šokti, tačiau taip pat gali visą vakarą stovėti prie sienos su gėrimu rankoje ir stebėti kitus. Ir niekas netemps tavęs už rankutės, neprašis, nemaldaus dėmesio. Esi pats sau šeiminkas.

Kitas privalumas - naujos pažintys. Paprastai, kuomet esi su drauge/draugu/draugais, tu su jais ir lieki visą vakarą. O jei dar nutinka taip, kad tavo kompanijoje tik vaikinai, sulauksi ne tik priekaištingų žvilgsnių, pasipiktinusių balsų, bet ir pavydo, sugalvojusi su kuom nors pasikalbėti apie gyvenimo tiesas ar patrauksi su nauja pažintimi dūmo už kampo. Taigi, taisyklė paprasta: turėdama žmogišką sutvėrimą pašonėje, neieškok kažko naujo.

Išbandyti naktinį gyvenimą vienai malonu, sakyčiau net rekomenduotina. Tačiau ir čia iškyla keblumų. Amžini vienišiai arba “žaidėjai” tik ir dairosi tokių kaip tu, vienišų paklydėlių. Ir, jei pateksi į jų stebimą zoną, tikrai sulauksi jų dėmėsio.  Jei atsakysi į rodomą tau dėmesį nors menkiausiu gestu ar dviprasmiu žvilgsniu, gero nelauk. Turėsi prielipą arba, blogiau, persekiotoją visam likusiam vakarui.

Ne taip ir senai panaši situacija nutiko ir man. Pamaniusi, kad išbandyti klubą naujame mieste vienai pačiai gera įdėja, iškeliavau į centrą. Susimokėjusi už bokalą alaus, pakilau į antrąjį aukštą, šokių aikštelę. Nespėjus net suvilgyti gerklės, prisistatė toks vienas laimės ieškotojas. Pirmas penkiolika minučių pasirodė visai smagu bendrauti, tačiau dar po dešimties jo nekintantis balso tembras ėmė mane migdyti. Nesugalvojusi nieko protingesnio, pranešiau, kad man skambina ir išbėgau laukan. Grįžusi iš visos širdies tikėjausi, kad to paties veido nepamatysiu. Oi, kaip klydau. Iš tos nevilties dar kartą pamelavau ir pasakiau, kad atvyksta mano draugai. Na, tik jums nepaminėjau to fakto, kad viskas vyko kitoje šalyje, todėl, žinoma, jokių draugų nebuvo. Vėl atsiprašiau ir išbėgau laukan laukti “draugų”. Slopindama savo paniką nikotinu rūkimo zonoje susipažinau su dviem šauniais vaikinais, kurie mielai sutiko apsimesti mano draugais ir nuvyti šalin tą prielipą. Jei ne malonūs nepažįstamieji, nežinia kaip viskas būtų baigęsi.

Linksmintis vienai smagu, tačiau visada siūlyčiau turėti planą B, o dar geriau, jei turi ir planą C. Tuomet tikrai gali būti garantuota, kad iš keblios situacijos turėsi išeitį.

Ir dar keletas patarimų, jei sumanei miestan eiti viena:

  • Neškis mažą, per pečius kabinamą, rankinę ir dar mažiau grinųjų joje. Juk svarbiausia saugumas.
  • Jei prie įėjimo į klubą ar barą stovi ilgoka eilė žmonių ir tau nejauku, nes koks keistuolis spokso į tave, susirask minioje patikimiausiai atrodantį žmogų. Prisistatyk jam ir paaiškinusi situaciją, tiesiog stovėk šalia, bandyk užmegzti pokalbį. Patekusi vidun gali tiesiog padėkoti arba džiaugtis nauju draugu/drauge. Bandžiau. Padėjo.
  • Jei nori prisėsti, sėsk prie baro. Tai pati tinkamiausia vieta užmegzti naujas pažintis/
  • Ieškodama vietos prisėsti, rinkis tokią, kad matytumei kuo daugiau žmonių ir būtumei viduriuke. Juk niekas neužkalbins, jei būsi susigūžusi tamsiame kampe.
  • Jei sėdi prie baro, nesunku užmėgzti pažintį su barmenu/barmene, o galbūt ir padavėjais. Pastebėję, kad tu viena, jie greičiausiai tave prižvelgs radę laisvo laiko. Todėl galėsi jaustis dar saugesnė.
  • Visada patogu pažiūrėti, kur išėjimas, nes durys, pro kurias įėjai, nebūtinai būna durys, pro kurias išeisi. Matai, jei atsitiks, kas nors, ko nesistikėjai, bet kada galėsi išnešti sveiką kailį.
  • Nevartok per daug alkoholinių gėrimų. Tiesą sakant, jų vartok kur kas mažiau, nei vartoji su draugų kompanija ar namie. Taip bet kuriuo metu galėsi save valdyti ir išvengti neprognozuotų situacijų.
  • Net jei ir sutikai labai šaunių žmonių, rekomenduotina nesutikti su jų pasiūlymu važiuoti kartu namo. Geriau išsikviesk taksi, paskambink draugam, ar paprašyk, kad iškviestų kas nors kitas. Žmonės kartais pridaro ir tokių dalykų, kurių nesitiki. Geriau jau to išvengti.
Tai tiek iš mano pusės. O dabar, į kelią.

Rodyk draugams

2012-03-27

Och, tie pasiteisinimai

Tema: Nėra temos, o ir jos nereikia — eror404 @ 22:34

Oi, kaip aš nemėgstų, kuomet žmonės ieško kaip pateisinti tam tikrus savo poelgius, žodžius, sprendimus.

Tarkime, bandai palaikyti santykius su draugais, parodyti jiems, kad jų nepamiršai, kad jie tau vis dar įdomūs, o galbūt prašai paslaugos, pagalbos, turi klausimų. Pasiūlai kartu praleisti popietę, rytą ar vakarą (priklauso nuo žmogaus ir tavo santykių) ar galbūt pagaliau išdrįsti paprašyti, ko tau labai reikėtų. O tuomet ir prasideda:

“Auginu gėlę, nenoriu jos vienos palikti namie.”

“Mirė kaimyno šuo. Nenorėčiau linksmintis dėl pagarbos jo augintiniui.”

“Nuleido dviračio padangą.”

“Mano religiniai įsitikinimai man to neleidžia daryti.”

O jei nutinka taip, kad ir tu lieki namie, kur gali pasiekti neaprėpiamą internetinę erdvę, pamatai, kaip draugo/draugės religiniai įsitikinimai leidžia jam/jai prižiūrėti gėlę ir tvarkyti dviračio padangą tuo pat metu naršant kokiame nors tikrai labai rimtame socialiniame puslapyje.

Galbūt tik man ir yra sunku suprasti, kodėl žmonės, užuot pasakę NEGALIU, NENORIU arba tiesiog TYNGIU, su savo sėdyne trina kėdę, ant kurios sėdi (arba ne), dairosi į visas puses, sukinėjasi ir rezga vieną už kitą išradingesnes įdėjas, kodėl negali to ar no. Tada tas kažkas prisimena ir senai matytą močiutę, dar seniau lankytą kaimyną, atranda hobį, kurio seniau nežinojo….

Mane supantys žmonės savybę sakyti tiesą kartais vadina stačiokiškumu, dar dažniau auklėjimo stokos padaryniu. Bet žinote, velniop tai. Jau geriau būčiau apsupta dešimties “stačiokų”, nei keletos džentelmenų ar damų. Taip žinočiau realią situaciją, kurią ir galėčiau vertinti, o vėliau daryti išvadas, o ne kurti savas teorijas ir interpretacijas (ne ką blogesnes už tas, mokykloje rašytas), kurios galiausiai vis tiek nuveda prie klaidingų išvadų. Jau nekalbu apie tai, kad apskritai mes, merginos, rinkusios apmąstyti viską. Tai pagalvokite, kas mūsų galvoje dedasi po kiekvienos tokios “atmaskės”.

Aišku, mažiau pažįstamų žmonių nereikėtų gąsdinti, tačiau teisintis draugams - juokinga. Nieko asmeniško. Tai tik mano nuomonė.

Ačiū, kad klausėte, kad sutikote arba nesutikote su mano nuomone. Ir vis dėlto NORĖJAU TAI PARAŠYTI.

Rodyk draugams

2012-03-24

Dievaži, laikas daro vyrus džentelmenais…

Tema: Nėra temos, o ir jos nereikia — eror404 @ 20:36

Dievaži, laikas tikrai daro vyrus džentelmenais. Arba tai, ką visai neseniai patyriau, buvo tik atsitiktinumas.

Įsivaizduokite 2011 metai…… Vaikinas susitikinėja su tavimi, meiliai elgiasi, glaustosi, tave nuolat lanko ir la la la… O tuomet BAM! Prašo draugo: „Ei nu DAVAI padaryk, kad daugiau jos nebematyčiau”.

Iš pradžių keiki tokį drąsų riterį, kuriam net draugo pagalbos prireikė, kad tavęs atsikratytų, o vėliau giliai ir stipriai atsikrenkštusi nusispjauni. Kam dėl tokių nevykėlių gadinti savo dieną…

Ir štai išaušta 2012 metų rytas. Po šio ryto prabėga dar trejetas mėnesių, dar keletas dienų.Tu vėl sutinki prieš beveik metus į krūmus taip staiga nėrusį „narsuolį riterį”. Tik šį kartą pamatęs, kad tau ramybės neduoda išgėręs, trimis juostelėmis padabintu kostiumu pasipuošęs sutvėrimas, nusprendžia parodyti visą savo drasą ir išmonę. „Narsusis riteris” prieina ir pokalbis rutuliuojasi maždaug taip:

- Tas bičas, nu tas, nu su treningais, tavo draugas?

- Ne, nepažįstu jo.
- Gerai, tuojau pareisiu.

Po pusvalandžio grįžta visas net prakaituodamas iš to pasigėrėjimo savimi ir sušnabžda priėjęs: „VISKAS SUTVARKYTA”. Apsigręžia, nueina…. Velniai rautų jį.

Jei tą vėlyvą vakarą danguje būtų švietųsi pilnatis, toks poelgis turėtų paaiškinimą. O dabar… Et…. Ką čia juos, vyrus, supaisysi.

Rodyk draugams

2012-03-22

Išjungiu chronometrą ir nustoju bėgti. Pažadu.

Tema: Nėra temos, o ir jos nereikia — eror404 @ 00:57

Teko girdėti ne vieno žmogaus pykčio perpildytus pasisakymus, kaip baisu ir nepakenčiama važinėti viešuoju transpotu. Pasak jų, visi važinėja tais dardančiais, tratančiais ir vibruojančiais mechanizmais tik todėl, kad važinėjimas mašinomis, dėka pabrangusio kuro, tapo prabanga.

Ir vis dėlto, su tokiais priešiškai nusiteikusiais žmonėmis aš negaliu sutikti. Kiekvieną dieną bėgti link stotelės, sėdėti šalia nepažįstamų žmonių, dairytis pro langus, taukšti visokius niekus su pakeliui netikėtai sutiktu draugu, man tapo tarsi egzotika. O gal aš tieisog džiaugiuosi viskuom, ką man suteikia gyvenimas.

Dėka šito žmonių išradimo neturėjau mesti savo mėgstamo hobio - skaitymo, nes, dėl labai skubančio gyvenimo, tam tiesiog nebūčiau turėjusi laiko. Keliauti iš taško A į tašką B su Balzaku, Tolstojumi, Gorkiu, dėde Dikensu ir smagu, ir naudinga.

Kitas hobis, kurį pastaruoju metu atradau - žmonių stebėjimas. Jaučiu tartum kokį sadistinį pasigėrėjimą galėdama analizuoti kitus pagal tai, kaip jie elgiasi, kalba (jei kalba), gestikuliuoja. Imi svarstyti, kaip su tokiu žmogumi turėtumei bendrauti…..

Tačiau pastaruoju metu, ėmiau šį pomėgį taikyti ne tik nepažįstamiems keleiviams viešajame transporte, bet taip pat ir savo artimiems draugams. Ėmiau pastebėti juos ne tik kaip žmones, mažiau ar daugiau priklausančius tam tikrai žmonių charakterių grupei, bet taip pat ėmiau matyti, kokie dauguma mane supančių žmonių vartotojiški, kokie skubantys, nieko aplinkui nematantys.

Būtent dėl tokių žmonių, nepatinka man šis amžius. Visi mes nuolat lekiame šviesos greičiu link galimybės, kurią matome kažkur akiratyje. Ją pasiekę, vėl ieškome kitos ir vėl lekiame link jos. Pamatę geresnę, metame viską dėl ko dirbome ir vėl bėgame, lipame vienas kitam per galvas, atsisakome savo laisvo laiko, asmeninių santykių, hobių… Atsisakome gyvenimo…

Kiek kartų iš mane supančių žmonių lūpų teko girdėti, kad kol kas jiems svarbiausia gyvenime siekti finansinės gerovės, o visa kita gali palaukti. Draugai turi suprasti, hobiai tik laiko švaistymas, mama ir tėtė palauks, juk dar nėra tokie ir seni… Vakariniai pasivaikščiojimai, kavos puodelis senamiestyje, teatras, maudynės kur nors užmiestyje - paistalai ir, aišku, LAIKO ŠVAISTYMAS.
Nebematome mes kasdieniškų džiugų smulkmenų, nebemokame džiaugtis dėl paprastų dalykų, nebemokame atvirai bendrauti, tačiau tapome geri „bėgikai”.

O aš nebėgsiu. Stebėsiu akimirkas, jomis džiaugsiuosi, gersiu kavą senamestyje, aikčiosiu iš susižavėjimo teatre, džiaugsiuosi draugų pasiekimais, kvėpuosiu, šildysiuos saulės spinduliuose, maudysiuos nuoga lietuje, tapysiu su muzikos garsais, mylėsiu, svajosiu, šypsosiuos, gyvensiu. Ir tik laisvu laiku sieksiu tos, kaip ten ji… Ak taip, „FINANSINĖS GEROVĖS”.

Rodyk draugams

2012-03-21

Nacionaliniai “mašiniukų” rinkimosi ypatumai

Tema: Nėra temos, o ir jos nereikia — eror404 @ 19:27

Kokius kriterijus merginos iškelia prieš pirkdamos mašiną? Na… turbūt „mašiniukas” turėtų būti gražus (tai taip būtinga merginoms), o jei dar pavyktų įsigyti sportinį modelį, kurio nori ne viena klientė… TOBULA. Jau įsivaizduoji save jį vairuojantį, matai kaip mėgaujiesi akimirkomis praleistomis su šiuo nuostabiu žaisliuku. Taip pat svarbu, kad žaisliukas su ratais būtų ir „protingas”. Na, suprantate: mini televizoriukai, navigacija ir kita technika, palengvinanti vairavimą. Kitas, ne ką mažiau svarbus kriterijus - prieinama kaina. Nors ir į Chrysler 300c malonu paganyti akis, tačiau šių dienų biudžetui tai būtų per daug didelė prabanga. Mėgsta merginos pasvajoti, bet daug dažniau įvertinusios situaciją jos nusprendžia eiti saugesniu keliu ir pasirenka patogųjį Wolkswagen.
Kitą vertus, Wolkswagen ne toks jau ir blogas sprendimas, ar ne? Patikimumas, saugumas, “nenušoks” nuo kelio, tarnaus mažų mažiausiai keletą metų, bus naudingas, nereikalaus daug išlaidų. Gerai apgalvojus, pliusų pasirodo ne taip jau ir mažai.
O vis dėlto… Pamačiusios gatvėje pralekianti Lexusą negalime atitraukti akių. Greitis, išvaizda, dizainas….
Gerai, grįžtame prie mašinų “turgaus”. Mašinų modelių pasiūla taip pat priklauso ir nuo vietos, kurioje sumanei įsigyti šį naująjį žaisliuką. Apsilankiusi mažai žmonių lankomame, atokiau nuo civilacijos esančiame turgelyje rasi “vokišką saugumą garantuojančius” mašiniukus arba tokius, kurių susidėvėjimas tave gąsdina… Tuo tarpu mašinų salone, gali pavykti įsigyti pačios aukščiausios klasės žaisliuką, be jokio įbrėžimo, tobulos išvaizdos… Na, aišku, bandytas buvo keletą kartų, tačiau taip ir liko laukti tavęs.
Prieš pirkdama mažiuką mašiniuką (arba didelį, nes juk visų merginų poreikiai skirtingi), turi jį išbandyti. Na, tik kartais nutinka ir taip, kad žaisliukas mašiniukas tuo pat metu bando ir tave. Per daug spausi “gazą”, šast…. Ir sugenda. Na, juk ir jie kartais nenori pasiduoti.
Įkiši raktelius, užvedi. Važiuoja. Pagaliau nuosavas pirkinys. Tačiau, oi kaip dažnai nutinka, kad pirkdama imi ir praleidi svarbius susirūpinimą keliąnčius požymius ir leidi save apkerėti pirmąjam mašiniuko sudarytam yspūdžiui. Štai tada ir kyla problemų. Praėjus šiek tiek laiko benaudodama imi pastebėti trūkumus. Stringa pavarų dėžė, variklis nuolat vis kažko “prunksčia”, pedalai nesileidžia “minkomi ir mindomi”, ant kapoto atsiranda keletas įbrėžimų, salonas nusidėvi.. Ir tuomet imi susivokti, kad atėjo laikas pokyčiams.
Mašiniukas atsiduria metalo lauže, arba perleidi kitam žmogui, aišku, prieš tai išnaudojusi visus likusius mašiniuko privalumus. Ir….
Važiuojam į kitą vietą? Na, supranti, mašiniuko įsigyti?

Rodyk draugams

„WordPress“ variklis. WPMU Theme pack by WPMU-DEV.